lūžtva

lūžtvà sf. (3), lū́žtva (1) 1. žr. lūžtvė 2: Vytenis sustojo ties Voplaukiu vienoje lūžtvoj į abazą ir apsitaškavo S.Dauk. 2. žr. lūžtvė 5: Kožno[je] lūžtvõ[je] po kelias šeimynas [gyveno] Pvn. Aną tik nešte išneš iš ano lū́žtvos Brs. 3. žr. lūžtvė 6: Miške lū́žtvos sausų medžių – negali nueiti parsinešti! Užv. Baršių gojuo[je] yra lū́žtvų lū́žtvos medžių Brs.